skaringas

skarìngas, -a adj. (1) DŽ, Grg turintis gerą skarą, pluoštą, pluoštingas: Skarìngi linai, kurius negal parskleisti J. Kad nori linus skaringus turėti, reik džiovinant pirties pečių maitkauliais pakūrenti (priet.) Kal. ║ BTŽ driekotas, plaušuotas: Šaknis skaringa P.